KELRODĖ ŽVAIGŽDĖ

Kas pasakė, kad negalima sugauti
Krintančios žvaigždės?
Vaikystėje,
Toli nuo Tėvynės,
Vieną vėlyvą, tikriausiai
Stebūklingą vakarą,
Buvau vieną sugavęs,
Bet, neištvėręs jos karščio,
Vėl švystelėjau į viršų,
Tik ji nepasiekė padangės -
Vėl ėmė smigti žemyn
Ir pliumptelėjo į Biją,
Kurioje sušnypštė ir užgeso...
Po daugelio metų, grįžęs iš Sibiro,
Tą žvaigždelę radau
Balninkų bažnyčios prakartėlėje.
Mama pasakė;
- Tai mūsų kelrodė žvaigždė, sūnau,
Štai kodėl tu negalėjai jos išlaikyti,
Kai buvai sugavęs Bijske prie upės...
Iki šiol tikiu, kad taip ir buvo.
1998
Sodininkas