Aš galiu būti tuo, kuo nesu,
Aš galiu būti tavo dangus;
Ant rankų iškritus rasa virs ledu,
O tavo delnai degs juodu sniegu.
 
Po dangų pasklidę gandrai
Neš vėją – ar tu jį laikai?
Ant mūsų vienatvės pražilę plaukai,
Žvaigždžių apšviesti sidabro laukai.
 
Padovanok dar vieną minutę,
Tyliąją naktį ir saulę nušvitusią,
Nes aš galiu būti tau vienintelė
Ragana ir dangaus lopinėlis.
 
Į saują pasėmę vandens vėsumos,
Mes būsime stiprūs, nereikės šilumos;
Ant laktų sutūpę blizginsim
Iltis, lietuj liežuvius patepsim medum.
 
Aš galiu būti tuo, kuo nesu,
Tu gali būti mano dangus;
Ant rankų iškritus rasa virs ledu,
O tavo širdis išskris juodu gandru.