Jau paskutinės šiltos dienos
Ištirpsta vasaros basos.
Taip skauda bėgant per ražienas,
Mažėja pievose spalvos.

Rugpjūčio žvaigždės atsispindi
Bevardžio ežero dugne.
Sudunksi kažin kas į širdį –
Ne obuolys nukrito. Ne.

Tik ima pamažu skraidyti
Ore voratinklių tinklai.
Ir retkarčiais ankstyvą rytą
Dangaus per miglą nematai.

O ten, išskristi pasiruošę,
Ratu apsisuka gandrai.
Jiems pamojuoji astrų puokšte,
Sugrįžt pavasarį prašai.

***
Dar kalendoriuj kelios dienos
Ir pasibels rudens laiškai...