Po žvaigždėtu dangum žiogas groja lopšinę
Paklausyk... ar girdi?!
Kaip ramybė užpildo krūtinę,
Šiandienos jau takai nueiti.

Buvo nerimo, juoko ir saulės,
Nuo kaitros išrasojus kakta
Toks platus ir mažytis pasaulis
Kokia vasara vis tik greita.

Parymosiu dar galvą iškėlus,
Paklajojusi paukščių taku
Į sapnų karalystę nuėjus
Gražų sapną su meile neriu.