Gerai. Ne, nelabai. Ir visgi nežinau... Tai tik žaidimas. Žaidimas be taisyklių, ribų, nuorodų ir be laimėjimo. Tai ėjimas į niekur. Kelionė, nežinia kodėl vedanti vingiais ir tarpekliais, štormais ir štiliais. Vėjai blaško ir vėto sielos burias. Plyšusios – vėl ir vėl susiuvamos... Randas ant rando... ir vis nesurandu atsakymų. Siuvu ir grimzdu gilyn. Iširę siūlai plaikstosi vėjy. Ką jie saugo savyje, ką šnibžda?.. Kas išgirst galėtų... ir suprast?