O lietau lietau, krenti tiesiog į širdį
Ir užgesini visas širdies  ugnis,
Aš geriu tave lyg smėlio smiltis
Ir pasotinta ilsiuosi lyg žuvis.
 
O lietau lietau, kaip gera jausti
Tavo šnabždesį, tavus garsus,
Susirietęs vėl gali pasnausti
Ir sapnuoti nuostabius sapnus.
 
O pabudus jausti tokį švarų rytą,
Kai nuplautos dulkės nuo visų langų,
Ir atrodo tarsi kalnas nusirito
Nuo pavargusių, palinkusių  pečių.
 
O lietau, lietau,  ir vėl sugrįžki,
Kaip išsekus žemė būsiu alkana,
Tu išlyginsi raukšles, lyg kūdikį suvystysi
Į savas nepakartojamas sroves.