Prižadino lietus
Su vėju ir griausmais.
Žaibai be perstojo
Tai žiebėsi, tai geso.
Tokia beviltiškai menka
Pasijutau –
Gamtos didybėje
Tik nereikšmingas lašas.
Kuris ištirps
Be pėdsakų erdvėj.
Manęs neliks,
O laikas skries,
Kaip skriejęs...

Bet lietūs baigėsi,
Išsikvėpė žaibai,
Išaušęs naujas rytas
Atgaivą, ramybę sėja!..