Ir ko taip palinkai, rožele mano,
Ar per sunki žiedų našta?
Galbūt baugus lietus nakčia užgavo,
Gal rytmečio šalta rasa?
 
Ateina laikas, kai visi palinkstam,
Kas nuo darbų, kas metų užgauti.
Gerai, jei ir tada esi laimingas
Draugų, ar artimųjų apsupty.
 
Nenusimink, kad neilgai žydėjai,
Bet juk graži, tokia graži buvai,
Kada į tolumas dangaus žiūrėjai,
Nuo saulės karšto spindulio raudai.
 
Juk aš buvau šalia, kartu svajojom
Ir džiaugėmės akimirka miela.
Sakiau, kad tu pati gražiausia rožė
Šią vasarą sodely mažame.
 
Ateis ruduo, paliks tik pilkos šakos,
Vėliau žiema papuoš sniegu baltai,
O aš regėsiu tave žalią žalią,
Pražydusią kaip šiandien raudonai.