girdisi
žalios tolumos
gula į lapą
atsimeni?
žydi
mūsų gervuogių krūme
noksta su vasara
tokie vaiskūs ir tylūs
akimirkų žybsniai
nusirengia
pasiremia galvą
šypsosi
aš jau nepanešu
maudžiančio ilgesio
krenta į vandenį
sninga į širdį
net užsimerkus
girdisi