Tu širdį mano nulipdei,
Paleidai garbanų krioklius.
Per vasaras brendi ramiai,
Rugiagėlių laukus melsvus.

Nešiesi dangų akyse,
Ant rankų bitę jaukinies.
Su saule visada šalia,
Išvengi kelyje nakties.

Ir skausmui leidi apdulkėt
Ar nuvarvėt pušų sakais.
Ramunių žiedlapiuos vis tiek
Gyvenimo prasmės dairais.

Nereiškia nieko, kad plaukai
Ar raukšlės primena metus.
Laikyk gyvenimą, nes reik
Atkąst jo viso –
Ne perpus.