Teškiasi jūros banga į krantą
Ir pabučiavus žemę sugrįžta,
Jūra ir žemė, žemė ir jūra
Džiugina širdį po saulės disku.
 
Žaidžia žuvėdros, kyla ir leidžias
Arba žaismingai ant bangos supas,
Jos lyg pluksnelės sukas ir krenta
Į jūros glėbį lyg akmenukas.

Ir mes kaip paukščiai, ištroškę laisvės,
Skubam prie jūros, prie jos platybių,
Josios šniokštimas pilnas ramybės
Toks maloniningas lyg iš aukštybių.

Stoviu ant kranto, žvelgiu į jūrą,
Ir pats jaučiuosi žymiai tvirčiau,
Tu pramotė mūsų, tu motina jūra,
Daug laiko prabėgo, kol vėl pamačiau.