Prabėgo mūsų vasara, prabėgo...
Ir niekada nesugrąžinsiu jos –
Rašyki laiškus man ant pirmo sniego, 
Kai žiaurios raganos piktai kvatos,

O aš skatysiu, apsnigta žvaigždynų,
Ir niekas man širdies jau neišraus!
Po meilės dangumi švariu ir grynu
Nėra tyresnio už Tave žmogaus...