Kartais taip būna...

Jauti, kad kažkas vyksta
Tau už nugaros,
Bet nuo tavęs slepiama,
Tarsi tai būtų
Didžiausia valstybinė paslaptis,
Kurią visi žino,
Tik tu nežinai.
Tuo momentu jautiesi
Sumautai kvailai,
Nors supranti, kad tai
Tik eilinis susireikšminimas,
Kokių jau buvo
Ir tikriausiai ateity dar bus,
Kad viskas atsitolins,
Prisimirš su laiku...
Bet vis tiek analizuoji,
Graužiesi, svarstai,
Kodėl kažkas nusprendė,
Kad tu netinki žinoti tai –
Gal esi išsilavinimo per menko,
Gal aprangos kodas ne tas
Ar per sena...
Atsakymų nerandi,
Susijaukia diena.

Galop numoji ranka –
Alinti nervus neverta!..
Ir toliau gyveni –
Iki sekančio karto..