Ten buvau,
Kur mėlyna paukštė raudojo;
Ten buvau,
Kur krito auksinis lietus;
Ten tavęs
Basa aš sutikt nenorėjau;
Juk žinai,
Krištolinių kurpaičių aš neturėjau.
 
Ten palijo
Ir aukso balos telkšojo;
Gėrė pempės
Skausmą iš mano delnų;
Bėgai tu,
Apkabinęs saulės spindulį;
Aš basa
Šluosčiau ašaras paukštei.
 
Nepalik,
Prašau, tu princesės vienos,
Be tavęs
Aštrus ilgesys jau ne toks aštrus;
Klega antys,
O aš baliuj viena apšviesta mėnesienos –
Kurgi tu
Mano saulės spindulio prince?
 
Ten buvau,
Kur krito auksinis lietus;
Ten tavęs
Basa aš sutikt nenorėjau...