Jei skristi norėsi, ieškoki dangaus –
Aukščiausias jis vasarą būna.
Ištiesus sparnus, lengvas gūsis pagaus,
Į saulę nuneš žemės kūną.

Jei klausimai spaus, kantriai atsako lauk
Sapnuos, tyloje, tarp eilučių…
Ženklų pakelėse gyvenimo daug,
Nors vėjo nematom, bet pučia...

Palaimos pritrūkus širdim atsiremk
Į kvepiančią širdį jazmino.
Prieš jauną mėnulį, nuogai išsirenk –
Te ežero bangos vėsina.

Panoręs išnykti, tylėdamas eik,
Kur draikosi rudenio rūkas...

Aplenkt savo laiko norėti nereik –
Tegul žvaigždėmis naktį supas…