Mes išbėgom į baltąjį lietų, 
Vai, išbėgom nuogi!
O, kad medžai kalbėti galėtų –
Mano sapną vagi,
 
Rytmetine žvaigždele šviesioji,
Kam tau reikia mano širdies?     
Žemės aistrą bedugnėms nešioji,
O kalnai išsities 
     
Ir nuneš mūs svajonės baltumą
Lig pačių aukštumų,
Per jas debesys žydintys dumia –
Ieškom savo namų...