Pražysiu žibuoklėm

Nežinai, kur į naktį išskrido varnai;
Nežinai, ką paliko jie mano širdy –
Tuščios akys į tolį tik žvelgia –
Mano broliai paliko miškus.
 
Nežinai, ką šaukiu aš bebalsė naktim –
Aidas nešasi tavo vardą pamirštą;
Nežinai, pelenais išbarstyta
Aš pražysiu po gluosniais žibuoklėm...
nerašanti