Įtampų eilėj esu už vandenilio
Nes pelkėju kai noriu
Ir užsirauksiu sunaikindama
Visas evoliucijas manyje

Ir vėl atgrasūs rytojai bandys
Įrodyt, kad karas mano prievolė
Akis – tik laikina grandis
Tarp vaizdo ir manęs, kad
Pasąmonė teisi be išimčių

Įtampų eilėj esu, bet nebežinau
Kiek deguonies gebu prisijungti
Ar išvis kas gali jungtis mane
Prie savo šaltinio

Visada norėjau mirti dėl ko nors
Ir dabar kai krūvis neutralus
Neturiu neigiamų defektų
Sutiksiu su kitais ir mane
Numalšinsi tu - pasivertęs
Padaru su dviem sluoksniais

Tik keista,
Įtampų eilėj tavęs net nebuvo