Tirštas rūkas akis užrakino,
Nebeleidžia man grįžt į tave,
Ten, kur laikas manąsias dienas
Pradangina, ten, kur jūra audringa
Vis supa mane.Ten, kur meilė
Kitokia gyvena, išdraikyta vėjuotų orų
Ir dabar ji mane tebešaukia,
Ne tokia, aš kitokios geidžiu.
Nuo svaiginančio vyno apsunkus,
Gaivalinga, kartu ir švelni,
Pasiruošusi širdį išimti, bet ne ta,
Aš kitokios geidžiu. Nenuspėjamas oras,
Čia lyja, čia sninga, čia vėl saulė
Karšta ir šviesi. Svaigios mintys
Čia langus užtemdę ir tie žodžiai
Per sprangūs, nuryt negali.
O gal nieko ir keisti nereikia, juk pasaulis
Toks pilnas puikių paslapčių, kartais ima
Ir galva žemyn apsiverčia ir dėkoju
Už tai, ką turiu.

2016. m.