Mano žodžiai tyliai rauda
Laumių sakmę iš miškų;
Te pargrįžta mano svajos
Ten, kur vieversiu virtai.
 
Aš palauksiu, tu – sugrįši –
Šiaurės vėjai dainą suoks.
Aš raudosiu, tu – šypsosies –
Aitvarai skraidys danguj.
 
Į ledinį langą beldės
Ryto saulės spindulys;
Šalčio laiškas parašytas
Ant sudužusių stiklų.
 
Tu negrįši, aš – nelauksiu –
Skries šaulio paleista kulka.
Tu parkrisi, aš – numirsiu –
Kraujo dėmės ant pusnies.
 
Ir linguos smilgų galvos
Ant trijų lašų ištiškusių,
O mano ašaros virtusios
Ledo rožėmis stikluos...