Tyliai pavirsiu obelim

Kuomet nerasi manęs,
Tyliai
Pražysiu obelim,
Ir iš skausmo pabirs,
Žiedlapiai ant žemės tylios.
Tyliai manęs ieškosi,
Žvalgysies akim,
Bet tik matysi
Kaip boluoja sodai,
Tyliai verkdami.
Ir žemė kartu tylės,
Skleis tą tykią ramybę,
Į rojų mane palydės,
Melodija aušros,
Prikeldama naują viltį...
Tyliai
Ausin tau šnabžės,
Vėjai,
Žvaigžės žibės
Rodys tau kelią
Į mano širdį...
O aš tyliai niūniuosiu
Laukais,
Skambinsiu varpeliu
Paliksiu pėdsakus rugiuos,
Kur žydi uždrausti obuoliukai...
Orinta