Laimė, nes apie tave svajot galėjau –
Ateitį, spalvotą ir prasmingą, ryškią,
Nes sapnai margais paveikslais liejos,
Lyg žiedais puikiais nutiškę.
Ir gyvenimas žirgais šuoliavo,
Į rytojų dienos  nešė,
Nes visad buvau aš tavo
Ašaros tyriausias lašas,
O dabar dangus man laiškus rašo,
Tapo skliautas laiko drobes
Ir akimirkų padovanotų  grąžą
Verčia man į šitą žodį.