Naktis žiedais taip pat turtinga,
Juos saugot patiki diena.
Lėtai į tamsų sapną grimzta,
Jei tik nekandžioja šalna.  
 
Kada nutyla net ir paukščiai,
Nakties glėby žmonės visi,
Prabils žiedai, jei jų klausaisi...
Gėlių kalba tokia graži:
 
Gal pavargai, ateik, priimsim,
Užklosim, žiedlapių šilkais,
Rankas motulės tau priminsim,
Migdysim jos dainų aidais.
 
Tylos gelme raminsim sielą,
Užteks aistros saldžių nuodų.
Tegul kiekvienas ilsis, miega
Saldžiausiu kūdikio miegu.
...............................................
Žiedai spalvų šešėliais plaukia
Švelnios ramybės kupini.
Tik paklausyk, tave jie šaukia
Naktužės burtų paliesti.