Ryto šviesa

Gal kilsiu beržu, pušimi, gal uosiu,
gal liepa sušnarėsiu po langais,
nors širdį ir suspaus tavęs jau nepaguosiu,
kalbėsiu vėjo šnaresiais.
Bučiuosiu tau akis ir lūpas,
prie skruosto prisiglausiu nejučia.
Nudilgins šiluma, bet tu nė nepajusi,
kad aš tave lankau sapne.
Galbūt išeisiu aš į rasos lašą,
spindėsiu rytmety sode, pakilus saulei
vėl išdžiūsiu, gal degsiu vakaro gaisre.
O gal ant krašto debesies parimus,
jau negalvosiu nieko, nes jau manęs nėra.
Galbūt aš jau kita ar kitas, gal sapnas,
gal miražas išsisklaidęs ryto šviesoje.

2018.04.09,
Audronaša