Nejau taip tyliai ir išeisi,
lyg niekur nieko dienos vėl tekės sena vaga
ir šypsenas kažkam kitam dalinsi
jau kito kelio, kito laiko atkarpa..
Sustoja laikas, kartais susimąsto
tik minutėlei lyg iš dangaus pradėtų krist dulksna,
ir vėl giedra, vėl plaukia aukso debesėliai,
vėl upės neša vandenis per akmenis pirmyn,
nuplauna dulkes, nuskalauja smėlį
ir rodos viso to gana, kad vėl galėtumei šypsotis
ir džiaugtis kiekviena diena.

2019 vasaris.