Jau  baigės kovas ir takai pradžius,
Sukumpus senė peni balandžius!

Greitom kregždėm pavasariai praskris
Ir liepos medų bitėms atiduos,
Pabels ruduo į vasaros duris –
Voratinklio gija įstrigs plaukuos.
Nenusimink, nes tai tiktai pradžia,
Kartosis viskas, džiaugsmas aplankys.
Taps paprasta, kada aštri delčia,
Prarėžus debesis, žvelgs į akis,

O šešėliuotas laikas pailgės.
Pelytės žingsneliu tipens  tik-tak,
Greita rodyklė laiko pradalgėj
Guldys mintis nerimstančias pernakt...
Tikėk, į rytą langas atsivers –
Neliks net vietos nerimui keistam.
... senutė saują trupinių pabers
Jaukių balandžių džiaugsmui paprastam.