Kai naktis užmerkia laukus,
Tamsoje atsibunda babaužis.
Jis apklosto svajonėm vaikus,
Kad per naktį maži nesušaltų.

Tas babaužis visai nebaisus,
Nors jo didelės, didelės ausys.
Kai jis šypsosi, būna gražus
Ir jis nori, nori draugauti.

Kai ryte nubusi žvalus,
Jis miegos kažkur ten už spintos.
Ir sapnuos jis laimingus vaikus,
Ir kvatosis, kvatosis, kvatosis.