Tikrovė
Tyla, virpančių lapų dar negirdi,
Laikas sustabdęs jų atgimimą,
Net vėjų šuorams vis dar kurti –
Gyvybės syvus grožiui brandina...
Nuėjo žiema bespalvė, liūdna,
Baltų plaštakių mums pagailėjus,
Vargana, su aplinkui tvyrančia nežinia
Ir mintis nesugauta pro šalį skrieja?
Laukimas – tava būtis amžina:
Be jo ar būtum gyvenimą pažinus,
Virpėjimas dalelės sielos prasme gilia,
Kada pagaliau nenustos tave kankinus?
Tikrovė, ne sapnas, niekur nedings –
Stengies pasislėpti po storu šydu –
Širdis dar atvira – gal greitai sustings,
Laimė ir džiaugsmas pakelėje pasiklydo?
2020 m. vasaris