Aš nuo pusės keturių
Valty laukiau ešerių,
Net dvi meškeres įmerkęs,
Bet atėjo vienas karpis.
Veidrodinis. Ir nemažas!
O jau žvynai kokie gražūs!
Džiaugsmas ima! Ką tu! Ką tu!
Gaila, niekas to nemato.

Žiūrinėju jį pritūpęs –
Sužalojau vargšui lūpą...
Šimtąkart žmona teisi:
„Ar nevalgęs tu esi?“
Aš nesu toks niekadėjas –
Plauk, iš kur esi atėjęs!
Nesigirsiu kur buvau,
Man svarbu, kad sugavau...
      . . . . . . . .
Oi, nepaprastas tai karpis,
Jį matau net užsimerkęs.