Užsidegs šviesulėlis mažytis
Vakariniam dangaus pakrašty,
Kur aguonos saulėlydžio žydi,
Kur dangaus avinėliai balti
Tyliai brenda per vaiskų raudonį
Prie Vakarės – pelėdos akies...
Greit liepsnojančios ryškios aguonos
Užsisklęs ir daugiau nebešvies.

Su naktim atplasnos vėjo gūsiai –
(ne be reikalo raudo dangus)
Žemė Saulei atsuks kitą pusę,
O sakysime – rytas nubus.
Eis diena su darbais, neprisėdus –
Nepakelsim į dangų akių.
Virš aguonų raudonų parėdų
Suspindės dar Vakarė, tikiu.