Upės tekmės srautas – is atpalaiduoja.
Eina pakeleivis, ramiai sau niūniuoja.
Upės draugas jis noretų būti.
Tik nežino koks maršrutas upės...

Gal teks lipt į kalną,
Į bedugnę juodą.
Spjauna jis į viską,
Tėkmei pasiduoda.

Nuostabus tas jausmas
Pradedant kelionę.
Pakeleivis džiaugias 
Šia upės vilione.

Kas jam džiaugsmą teikė?
Ašarą išspaudė?
Kodėl garsiai šaukė?
Kodėl kojas maudė?

Jis nepasiklydo...
Jis tiesiog ieškojo.
Jis tiesiog keliavo.
Upė ji viliojo.