Dangau dangau, kodėl verki,
Kodėl taip gausiai ašaroji?
Naktis tamsi, diena tamsi,
Žemė pažliugusi po kojom.
 
Ruduo žiemužės neįleido,
Užmigęs riogso užu vartų,
Jau pasiilgom saulės veido,
Vėjuotos darganos apkarto.
 
Bus vasara, lietutį šauksim,
Reikės palaistyt žiemkentėlį,
Žalią berželį gale lauko,
Gėlių darželį, obelėlę.
 
Ar beužteksi debesėlių,
Apsunkusių ir laukiamų,
Kurie, dangaus keliais atėję,
Pagirdytų lietum gaiviu?
 
Dabar verki, upeliai bėga,
Pakilo Nemune vanduo.
Jis neša nerimą, kaip gėlą,
Ir rūpestį —
              kas bus rytoj?