Ilgai užsitęsė tamsa
Pamiršusio pūgas vasario.
Audringos naktys. Na ir ką? –
Vis tiek su snaigėm žaist negali...

Ne balto šalčio kamuoliai –
Šalti lašai į stiklą dūžta.
Nuo netikrumo pavargai
Ir spraudiesi giliau į gūžtą...

Nedaug beliko – ryt poryt
Suplėšys saulė pilką dangų,
Kuris kėsinasi praryt
Ir laiką paverčia į vangų...

Ištroškusi spalvų mintis
Ilgai į tolį užsižiūri...
Juk vėl asfalto tarpuos lįs
Geltonos kiaulpienių kepurės.

Ir vėl šilti bus vakarai,
Saulėlydį stebėsim dviese.
Dar pakentėk šiek tiek, gerai? –
Tuoj pasibaigs vasario pjesė...

2020 m. vasario 18 d.