Įsivaizduokime, kad kiekvienas vaikas yra gležnas augalėlis ir kiek mes (šeima, mokykla) įdėsime pastangų jų priežiūrai – tą mes turėsime.
Po Mužik Super Star kūrinių norėjau papasakoti vieną situaciją, bet nekilo ranka, nes visi apie kuriuos norėjau papasakoti yra mirę (mokytojos ir direktorius, pakirsti ligos), Sakoma, apie mirusius galima kalbėti tiktai gerai arba nieko. Tačiau dabar pagalvojau, kad gal kas paskaitys ir pagalvos ko negalima daryti ir nepamiršti, kad vaikai turi tokius pat jausmus, kaip ir suaugusieji. Tuo labiau, negalima vaikų žeminti. Yra toks posakis: „Kaip šauksi, taip atsilieps“.
Neišsiplečiant, trumpai.
Jei vaikui kalsi į galvą, kad jis kvailas, tai toks ir bus.
Teko kalbėtis su vaikinuku dėl apgadinto daikto girdint mokytojai.
Sakau: „Tu esi protingas, tai pamąstyk“. Mokytoja įsikišo: „Jeigu jis būtų protingas, tai taip nebūtų daręs“ Nekreipdama dėmesio į repliką, toliau jam aiškinu: „ Įsivaizduok, kad aš nuėjusi į tavo namus, suplėšau kokį nors tavo mamos rūbą. Kaip tau atrodytų? Tyla.
Juk dabar man reikės pirkti. Ką aš tau blogo padariau? Tau dabar jokių pretenzijų neturiu, bet noriu, kad sekantį kartą pamąstytum, kai ką nors netinkamo sugalvosi.
Mano pokalbis pranoko lūkesčius. Pinigai yra niekis, kai sužinai, kad tavo pasėta sėkla išdygo.
Keletą metų atgal prieš tą pokalbį teko pasikalbėti su kitu vaikinuku. Žinojau jo tragišką padėtį: tėvas gydėsi nuo alkoholizmo, o motina dirbo dvi pamainas, kad galą sudurtų su galu. Pokalbis taip pat pranoko lūkesčius. Su manimi ir kitais mano šeimos nariais buvo labai draugiškas. Sekančiais metais jis buvo išsiųstas į sunkiai auklėjamų vaikų mokyklą. Mano nuomone, to buvo galima išvengti, jeigu būtų buvę mokytojai prityrę.
Su kitos mokyklos direktoriumi įvyko incidentas ir nekorektiškas jo poelgis, kuris mane abstulbino. Man paskambino vieno berniuko mama, kad klasei po pradinės paskirta auklėtoja, kuri lietuviškai absoliučiai nesupranta. Pakvietė eiti pas direktorių prašyti, kad ją sukeistų su vyresnių klasių auklėtoja, jei tokia galimybė yra. Man nebuvo aktualu, bet solidariai nuėjau. Buvom visos, kurių vaikai labai gerai mokėsi kad neužsisėstų ant blogiau besimokančių. Direktorius pasakė kategoriškai: „Ne“. Atsiprašėm ir išėjom. Tuoj pat direktorius apie delegaciją atraportavo auklėtojai. Auklėtoja klasėje liepė vaikams atsistoti, kurių mamos buvo pas direktorių. Po  kurio laiko išgirstų mokytojų sukurtus tokius gandus, kad net juokas neėmė. Po metų, kai atsidarė paprasta mokykla, net neabejodama perkėliau ten, kur auklėjimas svarbiau negu turgaus lygio plepalai.
 
Aš taip pat buvau pakliuvusi į dviejų mokytojų nemalonę. Viena, kai buvau 10-je klasėje, ištekėjo ir išvažiavo. O chemike? Po tiek metų nesuvokiu priežasties jos pasikeitimo mano atžvilgiu. Aiškiai  matėsi jos noras mane sužlugdyti ir neleisti laikyti chemijos egzamino, nors prieš tai buvo viskas normaliai. Pas mane chemijos būdavo 4 – 5.Vėliau kai mokiniai atsakinėdavo, mane stebėdavo ir pastebėjusi, kad pavargau, liepdavo pakartoti. Taip susirinkau 5 ar 6 dvejetus. Man ir dabar ausyse skamba jos žodžiai, kai klasiokai pasakė, kad mane pakviestų atsakinėti prie lentos, tada ji jiems atsakė: aš žinau, kad ji žino ir atsakys.
Tai mokyklos auklėjimo spragos. Šias spragas galima ištaisyti, perkėlus vaikus į kitą mokyklą.
Tiek vidurinės mokyklos, tiek aukštosios pagrindinis tikslas – žinių suteikimas
Tačiau pagrindinis auklėjimas vyksta šeimoje, kurios nepakeisi.
Dauguma tėvų per mažai žino, kaip auklėti savo atžalas.
Reikėtų rengti kursus dar daug kam iš tėvų ir net seneliams, kaip elgtis vienu, ar kitu atveju su vaikais bei anūkais, kad išaugintų dorais ir pilnaverčiais žmonėmis.