Mylėjo ji aspergerį, mylėjo jį karštai, 
Tačiau net nesuprato – nerūpi jam jausmai. 
Gali kiek nori blizgint savąsias akeles, 
Gali kiek nori ryškiai dažytis lūpeles. 

Nejaučia jisai nieko, galvoj planai kiti – 
Ledynai Arkties tirpsta, ir ateitis baisi. 
Pakils štai jūros lygis, pasaulio lauks bėda. 
Iškeldint Bangladešą prireiks kažkur – o, ne! 

Olandiją taipogi reikės kažkur iškelt. 
Juk šitiek milijonų, reikės kažkur gyvent. 
Migrantų krizė laukia, ji bus labai rimta – 
Tai štai kas atsitinka, kai žaidžiam su gamta! 

Ji kraipė savo klubus ir vaipėsi gražiai, 
O jis tuo metu mąstė – kaip spręst? Bus negerai, 
Pasaulio ekonomikai tai baisiai atsilieps. 
Politika iš viso, kaip šūdu mus apdrėbs. 

Ir kvietė mergužėlė jį išeit kažkur į žmones, 
Tačiau net nesuprato, kad nereikia jam malonės. 
Jis vienas laiką leidžia, prie kompo ir prie knygų. 
Draugų jokių nereikia, nei balių, nei intrigų. 

Kam reikia tų juokelių ir pokalbių tuščių? 
Juk klimatas tai keičias! Nejaugi nebaisu? 
Emocijom tik žaidžiat, nerūpi jums visai 
Kad tuoj užplūs pasaulį migracijos, karai, 

Kad bus daug neramumų. O tu čia man flirtuoji! 
Ir apie savo meiles kažką grynai meluoji! 
Padėsi man išspręsti problemas globalias? 
Jei ne, tai eik tu šikti. Vartys dar akeles! 

Panelė daug raudojo, daug ašarų išliejo. 
Vaikinas vis po darbo tik intike sėdėjo. 
Ir visą svarbią info bloknotan konspektavo, 
Kol ta pana iš širdgėlos infarkto vos negavo. 

Praėjo daugel metų. Jinai jau ištekėjus, 
Vaikučiai gražūs auga. Pamiršo jau mylėjus 
Aspergerį jaunystėj. Kiti jau reikalai – 
Ir vyras biškį geria, ir darbas, ir vaikai... 

Vaikučiai jos tuo tarpu į mitingus jau ėjo 
Kovoti už teisybę, kol galas neatėjo 
Planetai mūsų gražiai, kol klimatas dar geras 
Kol Klaipėda neskęsta, kol Afrikoj ne badas. 

Ir nešė jie plakatus politiko svarbaus 
Kuris tiek daug padarė dėl žemės, dėl žmogaus. 
Šypsojos iš plakatų jiems šypsena šalta 
Aspergeris tas rimtas – paklūsta jam gamta! 

Tai štai tokia atėjo laiminga pabaiga. 
Kiekvienas savo kelią surado, ir lafa. 
Išgelbėjo jis gamtą, išgelbėjo pasaulį. 
O ji surado meilę. Natūros neapgausi!