Vilniaus gatvėje sakuros žydi,
Ir man truputėlį šilčiau.
Baltą žiedą praeivis palydi,
Sustojęs, praėjęs lėčiau.
 
Na ir kas, kad negyvas, bitelės nelanko...
Jis — gražus popierėlis.
Prie senamiesčio namo nedidelio lango
Juo džiaugies, pastebėjęs.
 
Švies pavasario saulė, bus sakuros kitos,
Prasiskleis milijonai žiedų,
Bet ir šios, prisiglaudę prie spindinčio stiklo,
Rodos, lydi nueinant žvilgsniu.
...............................................
Vilniaus gatvėje sakuros žydi,
Jų žiedeliai širdelėm sulipę.
Gal ir šios kažkuo džiaugiasi, myli,
Kaip ir tos, kur žydės, ir bus tikros.