Bijūnas ir Dulsinėja
Bijūno žiedas,
patogiai paniręs
į senovinę vazą,
primenančią moters liemenį,
mena gimtąjį kerą.
Ryto rasą – mena –
stiebo žalumą,
lapų sodrumą,
skruzdeliuko skubėjimą,
vėjo lytėjimą.
Dulsinėjai jis
mylimojo dovana
su gaiva vazoje,
viltimi širdyje,
tikėjimu laime.
Bijūno ir Dulsinėjos
viltingas trapumas
kūrėjo rankose...
šviesmečiai klajonių,
labirintais lemties.