Vėl tęsiasi, gyvybės ratas tęsiasi,
taip viskas aišku, kaip po rudens ateis žiema,
paskui pavasaris rašys vėl žemei laišką
ir vasara gėlėta suknele.
Ruduo, dabar ruduo per laiko upę plaukia
į gamtą, į tavus namus, taip tyliai,
dar labai nedrąsiai, vėl atveria vartus.
Nuo medžio skardžio žemėn lapai ritas,
vynioja vėjas lyg tavas dienas
per rudenius su lapais kritusias,
nuauksinęs gatves.
Saulėtą rytą rasos žvilga, jose vaivorykščių lietus
ir obuolių jau sodas pilnas, pilnas
ir taip lyg žemė viskas sukasi ratu.
Vėl tęsiasi, gyvybės ratas tęsiasi,
kam tik prasideda, o kam žiema, ir pradedi tikėt,
kad laikinas tik būna pašalas,
po to gal vėl nauja pradžia.

2018-09-23