Šiandien, saulei sugrįžtant, 
Ganysime mudu svirplius,
Pirštų žiauberėn grįš būtas šilkas,
Kad glamonės mums leistų pajust,
Kaip sulotekis kūnuos netilpo.
Jausmo žiedlapiai slys manimi,
Neiginių šerpetotų nekliuvę,
Liks pasauliui glėbiai atviri
Tarsi bičių kvapni penėtuvė.
Liks rugpjūčio rievė po dienom,
Už kitas nektaru daug dosnesnė
Ir svirpliai iki tol man svirpliuos,
Kol po žiaubere gruodą atrasi.
Neliūdėk – slūgso saugiai būtis
Atminties koryje sucukruota,
Kad prailgusioj sausio nakty
Delno žiauberėj svirplį sūpuočiau.