Galbūt tik tai, kas nesipildo,
Su gailesčiu nuglostai...
Ne vaistai – laikas gydo širdį,
O primiršimo klostės –
Pridengia, paslepia net draugo
Tau laiškus dovanotus,
Nes laikas tuos žodžius praauga,
Net jei bandai kartot juos...

Už paraščių yra dar vietos,
Bet nerašysiu nieko.
Ženklai skyrybos išsimėto,
Kai mintys bėgte bėga...
Žinai, daigeliai juk prigyja
Pavasarį... Ne gruodį!
Nepalaikau aš tau draugijos,
Tačiau skambučiai guodžia.