Naujus metus Tu vėl man dovanoji,
           atversdamas kaip švarų baltą lapą –
už tą stebuklą Tau vienam dėkoju,
           nors nežinau, ką jie atneš ir ką jie slepia,

bet aš tikiu, kad laiminsi Naujuosius
           ir leisi pasirinkti Tavo valią,
kad duonos vėl šviežios kasdienės duosi
           ir ženklus pastatysi man prie kelio –

vėl mokysi iš jų atleisti ir pažinti
           tą meilę Tavo švelnią rūpestingą,
kurioj Naujiesiems metams leidi gimti
           ir visa paruoši – ničnieko man nestinga...

Todėl dėkoju už Naujųjų pirmą dieną –
          ją atverti kaip švarų baltą lapą,
ir už palaimintą akimirką kiekvieną,
          kurioj vien Tavo rūpestinga meilė slepias…