Stogais pūgos šėlioja,
sniego pusnį vynioja,
kalendoriuje sausis,
žemę sniegu išprausęs.
Tu sustoji ties sausiu,
tik trumpam, valandėlei,
rodos nieko lyg naujo,
tik kiek širdį sugėlė
tik pasikeičia skaičius,
rodos gimsti iš naujo,
vėl sugrįžti į pradžią,
vėl pūgas suskaičiuoji,
ledo tiltus matuoji.
Stogais pūgos šėlioja,
tau nerūpi tu mažas,
laiko dar neskaičiuoji.
Nubundi iš to sapno,
vėl tikrovė už lango,
mažos dukros ant rankų,
nebeleidžia užsnūsti,
nebeleidžia skaičiuoti,
lyg pūga įsisukus į gyvenimo šokį...

2019.01.13.