Atsikėliau iš lovos. Patyliukais nusliūkinau į svetainę, apsirengiau. Tada užsukau į tualetą. Pošimts, kaip garsiai nubėga vanduo. Stengiausi nepažadinti žmonos ir vaikų. Artėjo ketvirta valanda ryto. O man niekaip nesimerkė akys.

Vakare nenaudėliai sūnūs vis išdykavo. O kai pagaliau pavyko juos pribaigti ir užmigdyti, „nervai jau buvo ištampyti“. Žmona tuo tarpu visą dieną ir taip nelabai manimi žavėjosi. Todėl apie seksą nebuvo nė kalbos. Pabandžiau atsigulti ir užmigti. Tiesiog. Na, juk žmonės taip daro. Kartais darau ir aš. Bet man prastai sekasi. Netgi įprastai normalią dieną. Ką jau bekalbėti apie vakarus, kai ruošiantis miegui, išniekinama mano kantrybė...

Taigi, įsijungiau kompiuterį. Nelabai turėjau ką veikti net ir su juo. Naujienos perskaitytos, pusiau slaptos simpatijos miega ir laiškelių nerašo, pornografijos bandau atsisakyti. Tiesiog vangiai spoksojau į ekraną ir kažką rašiau. Kam? Sunku pasakyti. Gal tik tam už lango ūžaujančiam vėjui.

Pagalvojau, kad geriausia būtų išeiti pasivaikščioti. Sudvejojau. Ir visgi minties atsisakiau. Žmona netipiniais atvejais dažniausiai kažkokiu šešioliktu pojūčiu, bliamba, viską sukontempliuoja, informaciją sugaudo ir pabunda. Tokiu būdu ji gali išsigąsti. Pastaruoju metu sutariame ne per geriausiai. Tad vidury nakties pamatyti, kad sutuoktinio nėra namuose... Oi, net priešui nelinkėčiau.

Pamažu galvoje ėmė ryškėti pasiūlymas. Išgerti. Jis skambėjo vis garsiau ir garsiau. Bet noro nebuvo. Apskritai alkoholis nepateisino mano vilčių net tais retais atvejais, kai jo imdavausi. Geri, geri, o kai pradedi apsvaigti, klausimai ir nemalonios mintys tebelieka galvoje. Pasikeičia tik fizinė savijauta, būklė. O vargšė galva tebelieka prikimšta visokio nereikalingo šūdo. Alkoholis jo, deja, neišplauna. Ką jau bekalbėti apie dezinfekciją...

Kas man beliko... Stumdžiau laiką tai vienaip, tai kitaip. Kaip tas vėjas laukuose.