Kas buvo – pražuvo.
Kas bus – dar neaišku...
Ir džiaugsmas ir bėdos
Apylankom vaikšto.

Artėja, būriuojasi,
Stoja į eilę.
Vieni kitus stumdo –
Tai keikia, tai gaili.

Kažkas, gal netekęs
Kantrybės, nuėjo...
- - - - - - - - - - - - - - -
Jo vietoj bus kitas –
Eilė netrumpėja!