Dvi smilgos

Mes linkstam prie vienas kito
Lyg dvi smilgos, plakami žvarbos,
Ir blukūs darosi plaukai, ir trupa į skeveldras mintys.
Dar nesvaigsti? Kiek galima svyruot?
Kaip mudu galime sulos tulžy nebepažinti?
Kasdien sunkiau atrast motyvą, vardan ko
Atmerkt akis ir žengti dar bent žingsnį.
Skaidrėja gyvastį gramzdinantis vanduo.
Gal aukso smilčių ieškome palinkę?
Bangelių plėšomi pažyra atspindžiai,
Blausokas veidrodis – primerktos tavo akys.
Motyvas menkas – baimė. Neišeik.
Neišgirdai? Gal aš likau nesakius.
Jaustukais trupa žodžiai paryčiais,
Kai tarp rakandų pamestas ne kas – būties motyvas.
Du siluetai nuleistais pečiais.
Tyloj sunku suprasti, kiek kas gyvas.
Nijolena