Nerasiu be tavęs pasauly nieko –
Nei aukso, nei sidabro, nes svajų,
Pabirs ant tako baltas sniegas,
O aš tave menu menu menu.
 
Menu švelnumą, balsą, tylų juoką,
Menu pro ašaras žvainas naktis,
Menu, kaip žvaigždės mėnesienoj tuokės
Su angelais, kolei aušra prašvis.
 
Menu, kaip bėgau balto, šėmo rūko,
Kaip akimis lydėjai tu mane,
Ir nieko nieko tuokart man netrūko,
Ak, atmintie, barstyk krislus mene.
 
Barstyk kaip auksą, kaip sidabrą,
Kaip duoną dvasiai ir sapnams,
Tai burtai – abra ir kadabra,
Tai tai, kas lieka tau ir man.