Juk baigsis tos naktys, ilgesnės už dieną,
Kai sninga ir lyja kartu.
Kai vaikštom sapnuos – svetimi ir po vieną,
O auštant numirštam badu...

Juk baigsis tos naktys, pamiršusios miegą,
Kai svarstom mylėt ar nekęst...
Ne visad dangus žiemą paberia sniego
Ir grįžta jo sniegenos lest...

Juk baigsis tos naktys šaltesnės už plieną
Su vėtrom tarp medžių nuogų.
Kai noras girdėt balsą artimą ima
Ir teka sula iš akių...

Juk baigsis tos naktys, regėsis, kaip švinta,
Išeis liūdesys iš namų,
Gesint padūmavusių miesto žibintų,
Ir liet akvarelių žalių.

2019 m. gruodžio 7 d.