Kur išėjo pavasario vėjas
ir išsinešė jūrą žiedų?
Likom laukti, ką žiedas žadėjo,
likom laukti saldžių obuolių.
Sodo vyšnių sultingo raudonio
ir aviečių lyg rožės kvapnių.
Likom laukti dienų viltimi sužydėsiančių
ir lietaus darganotų lašų.
Juk gyvenimas eina ir eina,
dienos bėga lyg plaukia upe,
neša lapą spalvoto rugsėjo
ir su jais bėga jos vorele.
Ak tie metų laikai, jie panašūs į mus!
Gimstam, žydim, vaisius išdalinam,
degam rudenio lapų gaisre,
tūnom šalty lyg medžiai kažko nusiminę,
kai uždengia laukus pilkuma.
Juk tai jis, tai gyvenimas skuba,
lyg ruletėje pralošiam jį.
Šnabžda rudenio medžiai lyg degantis laikas
suliepsnoję spalvotoj ugny.

2018-07-28