Nutolsta laiko bėgiais praeitis,
Stotelės tik ne visos pasimiršta.
Ką besutiksi?.. Išlipa kiti...
Baru save: į praeitį nedirsčiok!

Nesvarstėm, ką susigrąžint reikės.
Tau nebandau priminti, ką paleidom...
Kol tu – kertelėj mano atminties,
Šešėliai neužtemdys tavo veido.

Ir pasakyti žodžiai dar lankys,
Nors jie įgijo kitą prasmę, vertę...
Man liko jų daugiau, negu tie trys,
Bet pavėjui nenoriu jų išberti...