Nuklojo žemę lapų šilkas –
Dabar kapuos. Rami vieta.
Kantri vilties ugnelė smilko,
Tekėjo srauniai Širvinta...
Tau teko geležinės klumpės,
Pusnynais, pelkėm keliavai.
Juk būna: milžinai suklumpa,
O  Tu – tik moteris buvai.

Tikėjom, pamariu pareisi
Vaiku už rankos vedina...
Juk išpirkai grįžimo teisę
Kraujuojančios širdies daina.